P226 yra dvigubo veikimo pusiauautomatinis pistoletas, sukurtas  mm Parabellum/Luger  (9x19 mm) šoviniui,1998 metais pasirodė modifikacijos 0.40 S&W ir 0.357 SIG šoviniams.

P226 buvo kuriamas kaip kariuomenės pistoletas, siekiant dalyvauti JAV kariuomenės  konkurse, kurio tikslas buvo rasti tinkamą pamainą tuo metu buvusiam ginkluotėje ir pasenusiam COLT M1911A1. P226 gamyba buvo pradėta Vokietijoje Sauer gamykloje.

Pirtoletas buvo pateiktas JSSAP (Joint Service Small Arms Program – tikslas standartizuoti JAV kariuomenės naudojamas priemones) bandymams, kurių nugalėtojas turėjo tapti antruoju JAV kariuomenės ginklu.  Tačiau laimėtoju tapo Beretta 92F modelis, o P226 tapo dar vienu „techniškai priimtinu“ finalistu. Berettos laimėjimą lėmė tai, kad ji turėjo gamyklą Merilende, kuri tuojau pat galėjo pradėti ginklo gamybą. Kita priežastis kodėl buvo pasirinktas Beretta gaminys, buvo ta, kad ši firma pasiūlė mažesnę aptarnavimo kainą. Kai kurių žmonių nuomone lemiamu faktoriumi priimant sprendimą tapo tai, kad 92F buvo gaminamas nuo 1975 metų ir buvo kur kas labiau išbaigtas, nei tuo metu siūlomas P226.

Pirmieji P226 modeliai buvo pagaminti 1980 metais. Šie pistoletai buvo šis tas daugiau, nei ankstesnis P220, jis jau buvo pritaikytas dviejų eilių dėtuvei. Šiek tiek ironiška, tačiau kai kurie ginklų ekspertai mano, jog kuriant dėtuvę, kaip vienas iš prototipų buvo naudota Beretta 92F dėtuvė.

Kadangi tuo metu SIG-Sauer neturėjo ginklų importo į JAV licenzijos, norint patekti į JAV kariuomenės ginklų bandymus, jai teko bendradarbiauti su Saco Defence inc.

Pistoletai į JAV atkeliavo dėkluose su užrašu „SACO DEFENSE, INC.“, tačiau ant pistoletų puikavosi aukso spalvos užrašas „XM9/226”. Komplekte buvo dvi dėtuvės.

Nagrinėjant istoleto veikimo principus, verta paminėti, kad P226 buvo panaudota daug naujų konstrukcinių sprendimų, kurie pasibaigus SIG-Sauer patento galiojimo laikui, buvo panaudoti kitų ginklų gamintojų, tokių kaip Glock.

P226 iš visos P220 šeimos yra tinkamiausias praktiniam (kad ir dviejų eilių dėtuvė kurios talpa 15 šovinių). Nors šis ginklas niekada nebuvo tabeliniu kariuomenės pistoletu, JAV laivyno spec. pajėgos, 22 SAS, ir kiti Didžiosios Britanijos kariuomenės padaliniai, savo ginkluotei pasirinko būtent šį ginklą. Šiuos ginklus pirko JAV policijos bei teisėsaugos daliniai, jie populiarūs tarp sportininkų ir besirenkančių savigynos ginklą. Įskaitant modifikacijas, yra pagaminta apie 600 tūkst. šių ginklų. Jam gaminamos ir padidintos talpos dėtuvės (standartinėje dėtuvėje telpa 15 šovinių, modifikuotos talpina net 20 šovinių - paveikslėlio viršuje).

 Mec-Gar dėtuvės .40 ir .357 kalibro šoviniams talpino po 12 šovinių. Visi modeliai, kurie buvo eksportuojami į JAV buvo pagaminti tos pačios firmos, tačiau talpino tiktai 10 šovinių.

Viena iš šio pistoleto ypatybių ta, kad vamzdis yra padarytas iš dviejų atskirų dalių, kurios kai kurių ekspertų nuomone gali išsiskirti:

Tai tikriausiai tiesa, pasak ekspertų, jiems teko matyti P226, kurio vamzdis, per sujungimo vietą buvo šiek tiek pasislinkęs į viršų (tiesa tas pistoletas buvo atlikęs tokį kiekį šūvių, kurį pasiekti paprastam vartotojui būtų neįmanoma).

Jeigu pažvelgsime į viršutinę vamzdžio dalį, pamatysime kai kuriuos sprendimus, atėjusius iš P220.  P226 užrakinimo mechanizmas ilgiau sulaiko tvirtai sukabintą vamzdį su rėmu, o tai savo ruožtu teigiamai įtakoja šūvio taiklumą. Įgudę šauliai šį skirtumą pastebės iš karto.

Nuotraukoje matome pintą gražinamąją spyruoklę, kuri atkeliavo iš P225 modelio. Kai kuriems ekspertams kyla abejonių, ar ji tikrai reikalinga šiame pistolete, tačiau toks konstruktorių sprendimas.

1996 metais SIG-Sauer pradėjo pardavinėti pistoletus, kurių spynos buvo pagamintos iš nerūdijančio plieno, kuris padarė spyną tvirtesnę, tačiau tuo pačių padidėjo ir spynos masė, o tai savo ruožtu pakeitė pistoleto balansą. Tačiau pistoletuose su nerūdijančio plieno rėmu (tokiuose kaip P226 SL arba Sport II SL) šis balansas yra išties puikus. Norint pritaikyti šį pistoletą naujiems 0.40 S&W, bei .357 šoviniams, buvo būtinas naujas spynos mechanizmas.

P226 (ir visos P220 serijos) Achilo kulnas yra nuleistuko spyruoklė:

Nuotraukoje tai  vielutė, einanti nuo dėtuvės išėmimo mechanizmo iki skeltuvo mechanizmo.

Šio konstrukcinio mechanizmo silpnybė ta, kad spaudžiant nuleistuką, spyruoklė pasisuka tvirtinimo skylutėje ir taip šūvis po šūvio, besitrindama į dėtuvės išėmimo mechanizmo plokštelę sudyla ir lūžta.

1993 metais Sauer bandė spręsti šią problemą darydami spyruoklę iš kietesnio plieno, tačiau tai tik dar labiau pablogino situaciją, nes pradėjo dilti ne spyruoklė o rėmas (beabejo lengviau pakeisti sudilusią spyruoklę, nei sudilusį rėmą).

Pagaliau 1998 metais šis mazgas buvo perkonstruotas taip:

Naujasis sprendimas pasiteisino – spyruoklė nebelūžinėja ir nedyla rėmas, tačiau iškilo kita problema. Pasikeitus spyruoklės formai, naujiems modeliams nebetiko senųjų kriaunos. Taigi buvo perkonstruotos ir jos:

1996 metais buvo pradėtos gaminti naujos kriaunos, tačiau jos buvo negilaus rašto, todėl slidžios ir nepatogios, ypač didesnio kalibro ginkluose, kuriuose storesnė rankena.

P226 nėra toks patikimas kaip Glock ar H&K USP, tačiau jie taiklesni dėka jų švelnesnio ir patogesnio nuleistukas. Galima sakyti tai pastarųjų dvidešimties metų klasika.

Iš anglų kalbos vertė Rytis Bebrauskas aka zeBeawer.

Originalus tekstas: http://www.cybershooters.org/

Komentarai (0)

Užsiprenumeruokit